1 dalis
Šiomis dienomis žmonės ofisuose ir namuose labai stresuoja bijodami užsikrėsti šiuo virusu, todėl pateikiame glaustą informaciją apie virusą, grėsmes ir apsisaugojimo galimybes.
Virusas priklauso koronavirusų šeimai. Jo genomą sudaro viena RNR grandinė. Koronavirusai paplitę gyvūnų ir žmonių tarpe, tačiau Covid-19, į Cov-2 panašus virusas, kuris sukelia susirgimą žmonėms nėra nustatytas ūkiniams gyvūnams, tik skujuočiams bei yra galimybė, kad serga gyvatės. Tačiau tai mums nėra aktualu, nes mes jų nevalgome. Be jokios grėsmės sveikatai galima valgyti maistui auginamų gyvūnų mėsą ir jos gaminius (vištieną, kiaulieną, galvijieną, kalakutieną … ir t.t)
Šiai dienai jau yra įvertinta kiek ilgai virusas išsilaiko ant įvairių paviršių, tai yra pagrįsta moksliniais straipsniais. Plastikas ir nerūdijantis plienas – iki 72 val.
Variniai paviršiai – iki 4 val.
Popierius ar kartonas – iki 24 val.
Mažo oro tūrio, blogai ventiliuojamose patalpose, tikimybė užsikrėsti yra didesnė, kai tuo tarpu lauke – tikimybė užsikrėsti maža, nes viruso sukėlėjus nuneša oro srautas ir prasiskiedžia jų koncentracija. Šio viruso išgyvenimas nėra nustatytas, tačiau jo “giminaitis”, sukeliantis panašius plaučių susirgimus – MERS-CoV, oro lašeliuose išgyvena tik iki 1 val.
Taigi, naudojantis viešuoju transportu ar einant į parduotuves, rekomenduojame neliesti durų rankenų ar vežimelių, parduotuvių pirkinių krepšelių, kortelių skaitytuvų mygtukų ir t. t., o taip pat rekomenduojame laikytis 1-2 metrus tarp žmonių atstumo.
Užsikrėtimo būdai:
Oro – lašeliniu būdu. Tam kad platintų užkratą, infekuotas žmogus turi aktyviai čiaudėti ar kosėti. Kvėpuojant – praktiškai maža tikimybė.
Liečiant daiktus nešvariomis rankomis – pvz., kosint į saują, bei su išmatomis (šis kelias mažiau tikėtinas, nes virusas pirmiausia lokalizuojasi plaučiuose). Galimas tiesioginis kelias – nuo žmogaus žmogui ar netiesioginis – per daiktus. Taciau čia jau elementarios higienos – rankų plovimo ir dezinfekcijos klausimas.
Klinikiniai simptomai:
Prof. Nan-Shan Zhong’s nustatė, kad pagrindiniai klinikiniai šio viruso simptomai yra:
Karščiavimas: (88.7%) atveju;
Kosulys: (67.8%),
Nuovargis: (38.1%),
Padididejęs skreplių išskyrimas: (33.4%)
Dusulys: (18.6%),
Gerklės skausmas: (13.9%),
Galvos skausmas: (13.6%
Virškinimo trakto sutrikimai – viduriavimas: (3.8%)
Vėmimas: (5.0%).
Taigi, beveik 90 proc. susirgusiųjų pasireiškia karščiavimas, todėl į jį pirmiausia ir kreipiame dėmesi. Tikiuosi, kad perskaitę šiuos simptomus nesukarščiuosite, nes dažnai, ypač medicinos studentai, mokydamiesi apie ligas, visomis jomis patys ir “perserga”, t. y., pritaiko sau visus galimus ir negalimus simptomus 😊
Galimas užsikrėtimas per besimptomius nešiotojus. Ši rizika kol kas yra vertinama, nėra tikslių duomenų, tačiau, vėl gi, tai yra elementarios higienos klausimas, nes, plaunant rankas, pašalinama 94-97% ir daugiau sukėlėju, o papildomai dezinfekavus, suteikiama visiška apsauga. Virusas nesidaugina ant ranku odos. Tam, kad juo užsikrėsti, reikia kad jis papultų į gleivines – akių, nosies, burnos.
Taigi, apsauga garantuota, jei plausite rankas ir kuo mažiau jomis viską liesite.
Inkubacinis periodas (viruso dauginimasis organizme), be jokių susirgimo požymių trunka 4-7 dienas. Vidutiniškai – 5,5 dienos ( 97,5 % simptomų pasireiškia per 11,5 dienas), todėl ir reikalaujamas 14 dienų karantinavimo periodas.
Mirtingumas nuo šio viruso yra apie 3,4% ir tai tik žmonėms, turintiems lėtinių ligų bei esantiems rizikos amžiaus ribose (nuo 80+ metu). Neščioms moterims susirgti rizika tokia pati kaip ir visiems kitiems.
Tikimės, kad ši informacija Jums naudinga, nes visada daug ramiau, kai žinai su kuo susiduri, kokios galimos grėsmės ir kaip elgtis, kad jos būtų minimalios.
Sveiki!?!
